Ryto saulė žaidžia Kuršių marių bangose, kai mūsų jachta išplaukia iš Nidos uosto. Laikrodis rodo dešimtą, bet diena jau alsuoja vasaros pažadais. Mūsų tikslas - "Šturmų švyturys", restoranas, kuris jau ne vienerius metus stabiliai įsitvirtinęs Lietuvos geriausių restoranų dešimtuke.Jis yra įsikūręs unikalioje vietoje, kur susilieja gamta ir istorija.Jachta skrodžia vandenį it sidabrinė žuvis, palikdama už savęs putojančią bangų juostą. Kairėje pusėje driekiasi Kuršių nerija, jos kopos švyti auksu ryto šviesoje. Vėjas glosto veidą, nešdamas su savimi gaivų jūros druskos ir pušų sakų aromatą.
Netrukus horizonte išnyra Pilkosios kopos - paslaptingas gamtos stebuklas. Jų pilkšvai sidabrinis smėlis kontrastuoja su žaliuojančiais pušynais, sukurdamas neįtikėtiną vaizdą. Kapitonas pasakoja apie šių kopų kilmę ir jų svarbą Kuršių nerijos ekosistemai, o mes klausomės, užburti šio gamtos šedevro.
Kelionei įpusėjus, praplaukiame Ventės ragą. Šis siauras žemės kyšulys, įsirėžęs į marias, atrodo tarsi gamtos sukurtas tiltas tarp vandens ir dangaus. Ventės rago ornitologijos stotis primena apie tūkstančius paukščių, kasmet čia sustojančių savo ilgose kelionėse.
Artėjant prie tikslo, prieš akis atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas. Nedidelė prieplauka, įsikūrusi tarp žalių pievų ir tamsių pušynų, atrodo tarsi iš prabėgusių amžių. Vandens paviršiuje atsispindi mėlynas dangus, o horizonte matyti Kuršių marių platybės.
"Šturmų švyturys" įsikūręs nedidelėje prieplaukoje, kuri kadaise buvo žuvų ūkio dalis. Prieplauką supa įvairūs pastatai, kiekvienas turintis savo charakterį ir istoriją. Raudonų čerpių stogai ryškiai kontrastuoja su žalia aplinka, sukurdami jaukų kaimo peizažą. Balti namai su medinėmis kolonomis primena senovinius žvejų namelius, o didesni raudoni pastatai – buvusio žuvų ūkio reliktus.
Šalia restorano stovi viduramžių švyturio kopija - simbolis, atspindintis šios vietos dvasią ir istoriją. Krante išvystu tris senovines valtis - kuršius, kurie byloja apie restorano šeimininkų pagarbą šio krašto praeičiai. Šios valtys ne tik puošia aplinką, bet ir pasakoja apie šio krašto žvejybos tradicijas, primindamos lankytojams apie gilias šio regiono šaknis.
Įžengus vidun, mus pasitinka medinio interjero šiluma . Interjeras paprastas, bet alsuojantis savo kaimietišku žavesiu - yra kur akis paganyti, tačiau nėra nieko, kas trukdytų mėgautis ramybe ir artėjančia kulinarine kelione.Nors restorano meniu garsėja žuvies patiekalais, aš, būdamas vegetaras, renkuosi obuolių pyragą ir žolelių arbatą. Laukdamas patiekalo, pro langą stebiu, kaip virš marių sklando paukščiai, o tolumoje matyti baltos jachtos, vangiai slenkančios tik joms žinomais keliais.
Pagaliau atkeliauja žolelių arbata - jos stebuklingas kvapas užburia dar neparagavus. Kiekvienas gurkšnis - tai kelionė per Kuršių marių istorijos skonius. Arbata puikiai dera prie interjiero, tokia tikra, paprasta, natūrali, bet tuo pačiu suvoki, kad tai pats nuostabiausias gėrimas, nes tu jį geri šią akimirka ir šioje vietoje.
Po arbatos atkeliauja obuolių pyragas. Jo plutelė traški ir auksinė, o vidus - švelniai minkštas ir kvapnus. Kiekvienas kąsnis - tai pasakojimas apie vietinių sodų dosnumą ir gamtos grožį. Pyrago skonis primena rytą prie vandens, kai saulė jau pakilus, o oras dar gaivus nuo nakties vėsos.
Pietus užbaigiu terasoje, sėdint ant medinio suolo ir stebėdamas, kaip virš Kuršių nerijos sklando balti debesys. Švelnus vėjelis atneša tolimą žuvėdrų klyksmą, primindamas, kad esu tarp dviejų pasaulių - žemės ir vandens.
Vakarėjant, "Šturmų švyturys" atsiskleidžia visai kitokiomis spalvomis. Kabantis liepsnojantis žibintas tampa tikru dėmesio centru. Jo šviesa, atsispindinti vandenyje, kuria magišką atmosferą ir primena apie tikrąją švyturio paskirtį – būti kelrodžiu tamsoje.
"Šturmų švyturys" - tai ne tik restoranas. Tai vieta, kur susilieja istorija ir dabartis, kur kiekvienas apsilankymas yra meilės laiškas Kuršių marioms. Čia galima išgirsti, ką šnibžda vėjas, ir pajusti, kaip skamba ryto tyla. Restorano pavadinimas "Šturmų švyturys" puikiai atspindi šios vietos dvasią - ramybės uostą audringoje istorijoje.
Grįžtant jachta į Nidą, saulės takas ant vandens atrodo kaip auksinis kelias į naujų atradimų šalį. Širdyje nešuosi ne tik nuostabių skonių prisiminimus, bet ir jausmą, kad dalyvavau kažkame magiškame - senojoje Kuršių nerijos istorijoje, kuri ir toliau kuriama kiekvieną rytą "Šturmų švyturyje".